« kthehu tek Botimet e Phoenix


Prof. Dr. Shefik Osmani - Prof. as. Dr. Njazi Kazazi

ABETARET SHQIPE DHE TRAJEKTORJA E TYRE HISTORIKO - PEDAGOGJIKE
THE ALBANIAN PREMIERS and their historical - pedagogical trajectoria



SHTĖPIA BOTUESE "IDROMENO" TIRANĖ, 2000
PUBLISHING HOUSE " IDROMENO" TIRANA, 2000

BOTIM I MINISTRISĖ SĖ ARSIMIT DHE TĖ SHKENCĖS TIRANĖ

REDAKTOR : As. Prof. Dr. Tomor OSMANI
RECENSUES: Prof. Dr. Pajazit NUSHI, Kolė XHUMARI

Adresa e e mail per te kontaktuar me autorėt: njkazazi@tekmes.albnet.net

Autorėve tė ABETAREVE SHQIPE qė hapen portat e Rilindjes sonė Kombėtare dhe tė gjithė atyre qė u dhanė mė vonė shkollave shqipe tekstin e parė dhe qė frymėzuan brezni tė tėra me etje pėr dije, kulturė e ndjenja njerėzore.

Me pėrkushtim tė veēantė - AUTORĖT

PĖRMBAJTJA E LĖNDĖS :

PARATHĖNIE

KREU I

ABETARJA - KONCEPTI PĖR ABETAREN

* ABETARJA - libri i parė pėr formimin e shprehive tė lexim - shkrimit. Mekanizmi i tė lexuarit.

* Rreth rrugėve metodike pėr mėsimin e lexim - shkrimit.

* Tė menduarit figurativ dhe kėrkesat ndaj ilustrimit tė abetareve.

* Roli i tė lexuarit nė zhvillimin mendor.

KREU II

ABETARET QĖ HAPEN PORTAT E RILINDJES KOMBĖTARE

* Hapi i madh i Naumit. Ėvetarėt... e parė shqip, 1844 - 1845. * Tri abetaret e Konstandin Kristoforidhit, 1867 - 1872.

* Mėsoni tė shkruani gjuhėn shqipe- Daut Boriēi, 1869.

* Alfabetare e gluhėsė shqip, 1879.

KREU III

ABETARET GJATĖ PĖRIUDHĖS SĖ RILINDJES KOMBĖTARE

* Pellazgjika shqip... e Vasil Dhimitėr Rusos, 1877.

* Mėsonjėtoret shqipe pėrdorėn pėr tridhjetė vjet abetaret e Sami Frashėrit, 1879-1909.

* Abetarea shqip e Jovan Risto Terovės, 1887.

* Abetaret e shoqėrisė "Bashkimi".

* Edhe dy botime tė fundshekullit XIX: A. Abetari /1899/, B. Oroe pėrmii abetare shcyp.

* Gaspėr Benus - Shkodrani, autor abetaresh.

* Nė gjurmėt e abetares sė Zymit.

* Pedagogu Luigj Gurakuqi dhe abetaret e tij.

* Njė tekst i rrallė - Abetarja e Komanovės.

* Autori anonim i abetareve - Ndre Mjeda.

* Anonimati dhe autorėsia e abetareve.

* Abetare e gjuhėsė shqip, 1900 - 1910.

* Tri abetaret e Parasqevi Qiriazit, 1909-1915.

* Alfabeti latin nė abetaren e Ali Korēės, 1910.

* Fenomeni Voka.

* Abetareja shqip rrieshtuarė nė gjuhė tė pėrbashkėme, e vitit 1911, Simon Shuteriqi.

* Abetarja shqipe e T. P., 1911.

* Njė abetare dygjuhėshe (shqip - italisht), 1912.

KREU IV

LARMIA E ABETAREVE TĖ PĖRDORURA NĖ SHKOLLAT SHQIPTARE

IV. 1. Abetaret e shkollave shtetėrore shqiptare

* Abetari i vogėl shqyp, 1912.

* Stėrvitjetore... e metodistit tė arsimit fillor, Nikolla Lako.

* Kndime pėr shkollė t' para, 1914.

* Dy abetare tė viteve 1915 - 1916.

* Sillabario albanese- italiano i Marco la Pianes, 1917.

* Shkėndilat e Para tė Thoma P. Panos, 1919.

* Abetare e Dhori Kotit, 1920.

* Dadakti Gaspėr Beltoja dhe abetarja e tij.

* Abetari dhe Plotėsori i Abetarit tė Mati Logorecit.

* Disa nga abetaret e para me metodėn analitiko - sintetike, 1920, 1923.

* Abetarja kombėtare shqip e Jani Mingės, 1921.

* Abetaret pėr shkollat popullore shqipe prej Ndue Palucės, 1921 - 1938.

* Xhuvani - Pogoni dhe abetaret e tyre, 1922 - 1939.

* Metoda globale nė Shqipėri - sprova e parė.

* Autori veteran i abetareve shqipe - Kolė Xhumari, 1946 - 1998.

IV. 2. Abetaret e gjuhės shqipe nė Kosovė, nė Maqedoni dhe nė Mal tė Zi.

IV. 3. Abetaret nė diasporėn e vjetėr dhe tė re shqiptare.

* Abavator arbėror... i Anastas Kulluriotit, 1882.

* Abecedario... i Jeronim de Radės.

* Abetaret shqipe nė diasporėn e re shqiptare.

* Abetari i tė mėrguemit, 1952.

IV. 4. Abetaret pėr tė rriturit dhe lufta kundėr analfabetizmit.

* Analfabetizmi - plagė shoqėrore.

* Abetaret pėr tė rriturit: Faza e parė, 1989 - 1911. Faza e dytė, 1912 - 1944. Faza e tretė, pas Luftės II Botėrore.

IV. 5. Abetaret pėr nxėnėsit qė nuk shikojnė dhe pėr ata qė nuk dėgjojnė.

KREU V

V. PROGRAMET, METODIKAT DHE TEKSTET NDIHMĖSE.

V. 1. Programet e abetareve dhe vendi i mėsimit tė lexim - shkrimit nė planet mėsimore.

V. 2. Metodikat e mėsimit tė lexim - shkrimit dhe literatura pedagogjike - didaktike pėr kualifikimin profesional tė mėsuesve.

PĖRFUNDIME

SUMMARY

PASQYRĖ KRONOLOGJIKE E BOTIMIT TĖ ABETAREVE SHQIPE.

BIBLIOGRAFI


PARATHĖNIE

Kur mė l8 maj 1854, shkencėtari i dėgjuar gjerman Franc Bop (Franz Bopp) mbajti para autoriteteve tė Akademisė sė Shkencave tė Berlinit kumtesėn e tij tė njohur "Mbi shqipen nė lidhjet e saj tė afrisė", ku argumetonte se gjuha shqipe i pėrket familjes sė gjuhėve indeoevropiane dhe me kėtė tezė hapte njė faqe tė re nė historinė e gjuhės , "Ėvetari shqip..." i Naum Veqilharxhit kishte mbushur l0 vjet qėkur ishte botuar.

Qė atėherė e deri mė sot janė shtypur mė se 150 abetare nė trevat shqiptare dhe jashtė tyre si nė Bukuresht, Stamboll, Bruksel, Sofje, Vjenė, Napoli, Selanik, Athinė, Paris, Milano, Bari, Ėorēester, Laipcig, Konstancė, Aleksandri tė Egjiptit etj. Abetaret qenė armė nga mė tė fuqishmet dhe mė tė efektshmet pėr tė shkėputur arsimin tonė nga varėsia e shkollave tė huaja. Me pėrmbajtjen e tyre ato ndikuan fuqishėm nė edukimin e gjeneratave tė tėra me ndjenjat mė tė larta atdhetare dhe fisnike. Por abetaret do t'i kishin dyert tė mbyllura, rrugėt e prera, shtigjet tė zėna, nė qoftė se nuk do tė kishin mbrojtjen e armėve tė luftėtarėve shqiptarė. Pranė abetares shqipe bėnte roje pushka. Pushka i jepte forcė abetares - abetarja i jepte krahė asaj. Shumica e autorėve tė abetareve shqipe qenė njėkohėsisht pedagogė e luftėtarė, shkencėtarė dhe veprimtarė tė lėvizjes kombėtare, tekstologė dhe organizatorė tė arsimit. Njė pjesė e tyre ranė dėshmorė pėr idealet qė propagandonin, pėr ēlirimin kombėtar e shoqėror, pėr tė mbijetuarit e gjuhės shqipe. I tillė ka qenė fundi i Naum Veqilharxhit, i Anastas Kulluriotit, i Luigj Gurakuqit, i Jashar Erebarės, i Shefqet Daiut e i shumė tė tjerėve. Ato me dijet e pėrvojėn e tyre lanė njė fond tė pasur, shumė tė pasur nė thesarin e bibliotekės shqiptare, krijuan njė traditė, vunė themelet nė disa metoda tė lexim- shkrimit tė gjuhės sonė, duke krijuar nė brezni tė tėra kėnaqėsinė e pėrvetėsimit tė shprehive tė leximit dhe tė shkrimit tė gjuhės amtare, duke vėnė nė duart e qindramijėra tė miturve shqiptarė nė Gegėri e Toskėri, nė Kosovė e Ēamėri, nė Dibėr e Kumanovė, nė Hot e Grudė, nė Ulqin e Tivar, nė Preshevė e Bujanovc librin qė u mėsonte lexim - shkrimin shqip.

Ndoshta asnjė tekst mėsimor si ky, pėr njė kohė kaq tė gjatė nuk ėshtė lidhur aq ngushtė me historinė e arsimit dhe tė kulturės shqiptare. Kjo, padyshim, ėshtė rrjedhojė e funksionit shumėplanėsh qė abetarja luajti pėr mė se njė shekull e gjysmė (nė vitin 2000 ajo numėron 156 vjet), lidhur me mėkimin e idesė dhe luftės pėr ēlirimin kombėtar. Pėr funksionet qė kreu si mjet pune pėr mėsimin e gjuhės sė shkruar shqipe, pėr kontributin didaktik qė dha nė pėrpunimin e metodave tė lexim- shkrimit, pėr rrugėn qė hapi dhe pėrvojėn qė krijoi nė fushėn e teksteve tona origjinale shkollore, pėr konceptimin e rolit tė tij si libri i parė i shkollės etj. kemi synuar tė flasim nė kėtė monografi.

Me kėtė tekst nuk u lidhėn vetėm mėsimdhėnėsit, por edhe njerėz tė fushave tė tjera si: mendimtarė, politikanė, ideologė, luftėtarė, ithtarė tė lėvizjes sonė kombėtare, dyqanxhinj, udhėtarė etj. qė nė ēantat a torbat e tyre, nėn gunat e dhirta, krahas armės mbanin edhe abetaret pėr t'i shpėrndarė qė tė mėsohej gjuha shqipe, gjuha e mėmės, qė tė viheshin themelet pėr tė pėrgatitur mė vonė njerėz tė mėsuar. Me asnjė libėr tjetėr si me abetaren nuk e lidhėn jetėn dhe fatin e tyre kaq shumė autorėt, tipografėt, redaktorėt, shpėrndarėsit, doganierėt, librarėt, mėsuesit dhe komitėt atdhetarė.

Me tė u ndeshėn armiqtė e kombit dhe tė arsimit kombėtar, kundėr abetares u lėshuan anatema, u vunė nė lėvizje sherbėtorė tė pushtuesve tė ndryshėm. Abetarja shqipe u vu nė listat e zeza tė botimeve tė ndaluara, pėr dhjetėra vjet me radhė. Nė disa raste u dogj nėpėr sokake, siē digjeshin dikur nga inkuizicioni veprat e shkencėtarėve tė mėdhenj qė rrėzonin tabutė mesjetare. Autorin e "Ėvetares..." sė parė e helmatisėn dhe kopjet e kėtij "libri tė mallkuar" qė kishte marrė udhėt e Evropės, i dogjėn pėr t'i zhdukur pėrgjithmonė. Ndaj, pėr tė ēarė pėrpara, rruga e abetares ishte e pashmangur nga rreziqet dhe e pandarė nga lufta. Kush e pėrgatiste, ai qė e botonte, ai qė e shpėrndante, ai qė e pėrdorte, ai qė e pėrvetėsonte pėrmbajtjen e saj, e bėnte kėtė nė emėr tė njė ideali, idealit tė pavarėsisė sė Shqipėrisė. Fitorja e pavarėsisė kėrkonte sakrifica. Dhe rastet e vetėmohimit nuk munguan.

Lufta kundėr abetares u bė nė emėr tė pushtuesit, nė emėr tė injorancės, tė fanatizmit, tė prapambetjes, tė antishqiptarizmit. Por prapėseprapė ky libėr i mėsimit tė gjuhės shqipe mbijetoi triumfues. Pėr tė mbajtur gjallė e tė freskėt abetaren shqipe derdhėn mundin, djersėn e intelektin e tyre penat mė tė fuqishme tė kohės, si: N. Veqilharxhi, K. Kristoforidhi, D. Boriēi, S. Frashėri, J. Vreto, K. Hoxhi, P. Vasa, A. Kullurioti, L. Gurakuqi, P. Qiriazi, N. Lako, S. Shuteriqi, A. Xhuvani, N. Paluca, Th. Papapano, J. Minga, M. Logoreci, G. Beltoja, L. Skendo, L. Lumezi etj. e deri mė tė rinjtė si Q. Guranjaku, K. Xhumari, Q. Batalli, M. Gjevori, Gj. Gjokaj, Xh. Gega etj. E dashur nga "arnautėt kokėfortė", abetarja depėrtoi nė burgje, u fut nė shpella, u mėsua nė natyrė nėn qiellin e hapėt dhe nė odat e tymta si asnjė libėr tjetėr shqip. Ajo mėkoi dashurinė pėr gjuhėn mėmė, ku shpėrthente zemra pėr lirinė e mėmėdheut tė robėruar. Ana funksionale e kėtij teksti popullor nuk ėshtė mė e madhe se ajo shkencore - didaktike. Shumica e autorėve tė tyre janė tė njohur nė analet e historisė sė arsimit dhe tė mendimit pedagogjik shqiptar si pedagogė tė shquar, si didaktė tė aftė dhe si metodistė tė pėrsosur dhe origjinalė nė mjeshtėrinė e mėsimdhėnies. Tė tillė kanė mbetur Naum Veqilharxhi, Konstandin Kristoforidhi, Jani Vreto, Sami Frashėri, Gaspėr Benusi, Jan Risto Terova, Parasqevi Qiriazi, Luigj Gurakuqi, Jani Minga, Simon Shuteriqi, Jashar Erebara, Nikolla Lako, Mati Logoreci, Gaspėr Beltoja, Ndue Paluca, Aleksandėr Xhuvani, Pertef Pogoni, Qamil Guranjaku, Kolė Xhumari, Mehmet Gjevori etj. Janė kėta autorė qė kanė njohur metodat sintetike dhe ato analitike, janė kėta qė kanė ndjekur me kujdes evolucionin e tyre gjatė shekujve si dhe transformimet qė kanė pėsuar, janė kėta qė kanė zbuluar pėrshtatjet me veēoritė e gjuhės sonė, janė kėta qė kanė bėrė eksperimentimet e abetares pa bujė, por me kėnaqėsinė qė jep arritja e njė synimi. Janė pikėrisht kėta qė kanė futur tė renė nė metodė, qė kanė projektuar risitė dhe pa asnjė pretendim ua kanė aneksuar tekstet e tyre.

E gjithė kjo kohė e gjatė, njė shekull e gjysmė, kjo rrugė luftarake qė ka kaluar abetarja jonė ka lėnė gjurmė nė historinė e arsimit dhe tė kulturės shqiptare, ka krijuar traditė nė pedagogjinė e arsimit fillor, duke zėnė njė vend tė rėndėsishėm dhe tė nderuar pėr funksionet atdhetare e didaktike qė kreu dhe rolin qė luajti dhe luan vazhdimisht.

* * *

Roli i shumanshėm i abetareve ėshtė i pranishėm nė historinė e shkollės sonė. Pėr kėtė arsye, autorėt e kėsaj monografie kanė ndjekur gjatė dhjetėra vitesh ecurinė e kėtij libri mbi themelet e tė cilit mbėshtetet tėrė arsimi dhe kultura e njė vendi. Jemi detyruar tė kėrkojmė dhe tė hulumtojmė nė fondet e bibliotekave tona, shtetėrore dhe private, kemi rrėmuar nė arkiva tė ndryshme brenda dhe jashtė vendit, kemi bėrė krahasime me libra tė sė njėjtės natyrė tė vendeve tė ndryshme, pėr tė nxjerrė nė pah nivelin e vlerat e abetareve tona, rolin e tyre nė kushtet e rrethanat historike qė ka kaluar vendi ynė.

Gjatė shtjellimit tė materialit jemi pėrpjekur tė evidentojmė tėrė botimet kryesore tė kėsaj gjinie, por nė vargun e gjatė tė tyre nuk pėrjashtohet ndonjė mungesė, e cila ėshtė plotėsuar, sė bashku me tė dhėnat e veēanta, nė "Pasqyrėn kronologjike tė botimit tė abetareve shqipe", qė bėn pjesė nė aparatin shkencor tė kėsaj monografie.

Abetaret mė nė zė pėr rolin e tyre historik, pėr vlerat dhe risitė didaktike qė kanė pėrcjellė, pėr shtrirjen e gjerė dhe kohėn e gjatė tė pėrdorimit, veē analizės, janė pasqyruar dhe me riprodhimin e ballinave tė tyre.

Monografia ka pesė kapituj. Ėshtė ndjekur parimi kronologjik nė pasqyrimin e abetareve tona, sepse nuk mund tė shkėputet roli i tyre didaktik nga ai historik qė kanė luajtur, por jemi pėrpjekur qė t'i japim njė konceptim tė ri bashkėkohor rolit tė kėtij libri kaq tė rėndėsishėm i cili jep kyēin pėr tė hapur portat e diturisė. Ndaj hapim kreun e parė me konceptimin e kėtij libri nėpėrmjet tė cilit formohen shprehitė e lexim - shkrimit tė gjuhės amtare, pėr tė vazhduar rrjedhėn e tyre nė historinė e njė shekulli e gjysėm dhe pėr tė pėrfunduar nė kreun e pestė, me programet, metodikat dhe tekstet ndihmėse.

AUTORĖT

PĖRFUNDIME

Historia e abetareve ėshtė e lidhur ngusht me historinė e shkollės kombėtare shqiptare. Abetarja ėshtė teksti i parė mėsimor shqip. Numėron 156 vjet qė nga botimi i parė. Me dhjetėra janė botimet e saj, me dhjetėra dhe autorėt. Ajo krijoi mundėsinė e zhvillimit tė arsimit shqip nė shkollė dhe njėkohėsisht u hapi rrugėn teksteve tė tjera shkollore. Gjatė punimit tonė jemi pėrpjekur ta pasqyrojmė gjerė kėtė rrugė prej mė se njė shekulli e gjysmė.

Siē ėshtė vėnė re, abetarja shqipe ka pasur njė shtrirje tė gjerė gjeografike nė disa drejtime :

- Pėrsa i pėrket vendeve tė botimit, ajo ėshtė shtypur jashtė vendit dhe brenda territorit tėe shtetit tė pavarur shqiptar: nė Bukuresht, Sofje, Stamboll, Athinė, Napoli, Manastir, Bruksel, Paris, Worēester, Kajro, Aleksandri, Shkodėr, Tiranė, Prizren, Prishtinė,Korēė, Vlorė, Shkup etj.

- Pėrsa i pėrket vendeve tė pėrdorimit: ėshtė pėrdorur nė tėrė trevat shqiptare, nė diasporėn e vjetėr dhe tė re shqiptare.

Roli i abetareve ka qenė shumė i madh nė historinė e arsimit shqiptar. Nxėnėsit shqiptarė, duke pėrvetėsuar lexim- shkrimin shqip u bėnė tė vetėdijshėm pėr vlerat e gjuhės sonė amtare. Duke mėsuar tė shkruajnė dhe tė lexojnė nė kėtė gjuhė ata u njohėn me historinė e kombit. Abetarja ndihmoi nė ngritjen e ndėrgjegjes kombėtare tė shqiptarėve, vuri pragun nė mes tė shkollės shqipe dhe shkollave tė huaja.

Qė nga dita qė u botua "Ėvetari" i parė, mė 1844, nga N. Veqilharxhi, ky tekst erdhi vazhdimisht duke u pėrsosur dhe duke iu pėrshtatur veēorive tė gjuhės shqipe. Ai ndoqi hap pas hapi risitė qė u shėnuan nė fushėn e metodave tė lexim- shkrimit. Metodat e mėsimit tė lexim- shkrimit tė pėrdorura, qė nga ato sintetike deri nė vitet e para tė shekullit XX, ato analitike e analitiko- sintetike qė nga fillimet e kėtij shekulli deri nė vitet '80 dhe sė fundi metoda mikste me fillimin e viteve '90, u shfrytėzuan me mjeshtri nga didaktėt shqiptarė, duke dhėnė njėkohėsisht njė ndihmesė tė ēmuar nė historinė e arsimit fillor dhe, nė veēanti, pėr pėrvetėsimin e gjuhės amtare tė shkruar.

Jemi pėrpjekur t'i pasqyrojmė kontaktet qė kemi pasur me lėvizjet pedagogjike botėrore tė kėsaj fushe si dhe literaturėn pėrkatėse, jemi pėrpjekur qė tė pasqyrojmė ndihmesėn origjinale, duke nxjerrė nė pah dhe tiparet e veēoritė dalluese tė didaktėve tanė nė fushėn e hartimit dhe tė botimit tė abetareve shqipe. Duhet theksuar se didaktika jonė ka marrė, sa herė qė e ka ndjerė tė nevojshme, edhe nga teknikat e huaja tė mėsimdhėnies dhe nga progresi i madh teknik i realizuar herė pas here, duke e ēuar kėshtu shkollėn shqiptare drejt niveleve tė pėrparuara evropiane. Siē shihet nė punim, metodistėt shqiptarė qė prej kohėsh e kanė ndjerė nevojėn e zhvillimit tė eksperimetimeve, qoftė pėr rrugėt dhe mjetet qė duheshin pėrdorur pėr mėsimin e lexim- shkrimit, qoftė pėr ngarkesėn normale qė duhet tė kishin nxėnėsit 6- 7 vjeēarė, qoftė pėr nivelin e njohurive, shkathtėsive dhe shprehive qė duhej tė fitonin ata. Nė kėtė aspekt jemi pėrpjekur tė trajtojmė rolin e abetareve shqipe nė historinė e arsimit kombėtar.

E shohim tė arsyeshme tė theksojmė se abetaret tona, nė ēfarėdo forme qė janė paraqitur a botuar, si tekste tė mirėfillta apo si njė fletushkė, gjithnjė kanė pasur karakter funksional. Nė kėtė pikėpamje ato kanė ardhur gjithnjė duke u pasuruar dhe pėrsosur, duke dhėnė kėshtu njė ndihmesė nė historinė e kulturės shqiptare. Me pėrmbajtjen e tyre, ato gjithnjė kanė shėrbyer jo vetėm si mjete pėr t'i aftėsuar nxėnėsit pėr tė lexuar dhe shkruar gjuhėn shqipe, por edhe si mjete tė fuqishme edukimi. Me paraqitjen e tyre figurative ato kanė shėrbyer edhe si mjete tė fuqishme pėr edukimin etik, estetik dhe artistik tė fėmijėve nė kėtė etapė tė parė tė shkollimit tė tyre. Jemi pėrpjekur t'i evidentojmė kėto anė me qėllim qė kjo munografi tė shėrbejė edhe pėr mėsuesit, nė punėn e tyre tė pėrditshme.

Njė pėrfundim tjetėr i rėndėsishėm qė jemi pėrpjekur tė evidentojmė nė kėtė monografi, ėshtė roli qė kanė luajtur abetaret nė unifikimin e gjuhės sė pėrbashkėt, nė hedhjen e bazave tė gjuhės letrare. Duke e parė formimin e nxėnėsve nga ky kėnd vėshtrimi, jemi pėrpjekur ta ndjekim kėtė nė linjė vertikale, pra kemi pasur parasysh dhe kemi konsultuar tekste mėsimore tė shkollės fillore, si tė gjuhės shqipe, tė leximit dhe leximit letrar.

SUMMARY

The monography "Albanian Primers and their historical-pedagogical trajectoria" is a work which the authors worked on it for more than twenty years. In order to have a more complete reflection of this book which has accompanied the Albanian National Renaissance and, in many cases, it has become a forbidden book which during the Albania's Independence has transmitted all the methods, from those syllabic to the global methods, the authors have investigated in the funds of libraries and abroad, getting many information for the primers in Kosova, Macedonia, and Montenegro, as well.

On their way, the authors have succeeded to find out in archives and libraries funds of primers unknown till now, such as: Zymi's primer, that of Kumanova, etc.. They have investigated many anonymates and have precised many information that the readers read in the text and in many references where the sources gathered are reflected.

The monography has both a historical and contemporary character. Historically, according to the chronological criterion it lines up over 150 primers published between 1884-1998, while according to the contemporary reflection, it remains in the last achievements in the modern didactic field, thus enriching it with scientific data that the Albanian school has already applied.

In this way, the "Albanian Primers and their historical-pedagogical trajectoria" makes up a page in the history of the Albanian education and pedagogical thought as well as in the Albanian culture for one and a half century. There are data for well- known authors of these texts for clandestine schools which have utilized them for different countries in the world where they were published, for the people who used them secretely in dangerous ways that teaching of Albanian writing encountered. It is not by chance that distinguished personalities of the Albanian politics, pedagogy and culture tasked themselves with their composition. Naum Veqilharxhi's initiatives are described in the monography which opened the doors for the National Renaissance with the primer's publishing as well as that of Daut Boriēi's who headed the Branch of Prizreni Albanian League for the Shkodra vilayet, Kostandin Kristoforidhi's who translated the Bible side by side with the primer's composition. In the same monography, it is also described the circumstances when and why Sami Frasheri, Luigj Gurakuqi, Ndre Mjeda, Mati Logoreci, Aleksander Xhuvani etc. published primers, why well- known painters, such as Andon Lakuriqi, Safo Marko etc. made their illustrations.

The monography consists of five chapters and it is associated with a chronological table of the publication of the Albanian primers for 155 years, and a bibliography in the end. In the first chapter, there are given some general information with pedagogico-didactic character on the reading and writing practice formation on a historical level, figurative thinking and demands for primers' illustration. In this chapter, the role of reading in mental development of the pupils is also treated.

A very important historical period that is connected with primers is included in the second chapter. The chapter begins with "Evetare^Å." of Naum Veqilharxhi published in 1844 and in 1845. Historical circumstances when these primers were published are described in this chapter, thus being simultaneously with that of the Balkan primers, Bulgarian, Romanian, Greek and Serb as well as their importance and traditions that these two primers created. It was almost at the same time with Naum Veqilharxhi in the south of Albanian, that Daut Boriēi in the north published primers as well as Kostandin Kristoforidhi in the mid of the country.

In order to have a more accurate understanding of the role and the place that these primers played in the history of education and culture within this monography, it must be mentioned "The encyclic letter for all the rich people and the Albanian learned orthodox people" of Naum Veqilharxhi where he unfolded his national, political and educational platform for the country.

The activity of Kostandin Kristoforidhi is unfolded in the same way as the founder of the Albanian didactic prose and poetry. Daut Boriēi, the northern author is treated in the same way with his primers in 1861 and 1869 that were published in Instambul with the Arab- Turkish Alphabet. His part is entitled with Daut Boriēi's own words "Learn to write Albanian Language". The authors of these primers were penalized for what they did for the benefit of the Albanian language. For example, Naum Veqilharxhi was poisoned by Instambul's Patriarkana, and he is considered to be the first martyr of the Albanian national education, whereas Daut Boriēi was interned in Anadoll by the High Porte.

"The ABC book of the Albanian Language - 1879" takes a considerable place in the monography compiled by four authors: Jani Vreto, Sami Frasheri, Pashko Vasa and Koto Hoxhi. That is a "sui generis" primer, because it contains, besides the primer, lessons for language, history, geography, maths., civic education etc., representing thus a complete text for an elementary education. Istambul's ABC primer came out in 20 000 copies, and it was distributed in all the Albanian territories. Half of them went to Kosovo.

In the third chapter, Vasil Rusos' primers "Pellazgjika Shqipe" of 1877 presents also a great interest as well as that of Jovan Risto Llazi Teroves published ten years later, that is in 1887, who uses a rather more studied method that together with the others present the efforts made by our representatives of Renaissance to better adopt the characteristics of the Albanian language. Sami Frasheri's primer marks a step forward, which remained in use in the Albanian schools for thirty years in succession, which means from 1879 to 1909. The "Bashkimi" partnership headed by Preng Doēi was activised in the preparation and publishment of Albanian primers. This association, along with the primers, has also published reading books, grammar books, maths, as well as "the Vocabulary of the Albanian Language" (1908). The discoveries of the two primers known as Zymi's primer" and "Kumanova's primer" which have taken the names of the places they have been published, offered a great interest in this chapter. One of these (that of Kumanova's) is in the form of a "page-volante" usually distributed by the representatives. But, the description of the special primers continues. For instance, primers for grown-ups are published by Luigj Gurakuqi and Gasper Benusi. The authors find out the anonymate of some primers, for example Ndre Mjeda's primers, that of Said Najdeni, etc., discovering the veil of secret after so many years.

In this chapter, the "Voka" phenomenon is treated as well, thus being a debatable issue for many times in the Albanian press. The author whom they they talk a lot is Rexhep Voka - the Mufti of Monastiri Vilayet, who initially was a follower of the alphabet with Arab letters and participated in "Mahfel" club, but later he became a defender of Monastir's ABC alphabet by suffering its causes and passing away as a flower seller.

Another special fragment are the primers of Parasqevi Qiriazi, published in Manastir and Worcester in the USA.

The fourth part includes six primers' groups, where there are described the primers of the Albanian state schools, the primers of the Albanian language published in Kosova, Macedonia and Montenegro, the primers in old and new diaspora, and primers for handicap children.

In the first group which begins in 1912, the primers of Nikolla Lako published in Paris, of the Albanian methodists Gasper Beltoja, Jani Minga, Ndue Paluca, Aleksandėr Xhuvani and Pertef .Pogoni as well as the chain of primers, whose author was Kole Xhumari, another methodist.

In the second group, are also included the primers published in Kosova during the Second World War and later, where great efforts were made to give them a national character. Such are the primers of Ramiz Hoxha, Mehmet Gjevori, Qamil Batalli, and so on.

The same thing is done for the primers in Montenegro and Macedonia where the author, professor Xhevat Gega, is especially distinguished. In the monography, diaspora's primers are also treated, since the time of Jeronim De Rada's "Abecedario^Å." and Anastas Kullurioti's "Abevetarit arberor^Å" up to the primer of Albanian authors in immigration in Germany: Seidi Gashi, Rifat Hamiti and Sami Thaēi with the editor, the German methodist Horst Bartnizky.

The primers for grown-ups and the struggle against illiteracy take a considerable place in the monography. The authors were thinking of including in their monography volume a survey on programs, methods and supportive texts that are connected more or less with primers. They treat the pedagogical-didactic literature, as well as the professional qualification of teachers of the first grades of the elementary schools. In the chronological table of the primers which takes a considerable number of pages and ends the monograph, the authors aimed at giving a list of all Albanian primers published in our country and abroad, nearly up to the borders of emptiness accompanied with the same meaningful data, not only for the authors, publishing houses, the number of pages, reprints, etc., that we think will serve our scholars for new viewpoints in the field of the Albanian primers.

The text, besides the scientific apparatus, contains also many illustrations, front pages, table, primer fragments with historical or methodical values, which serve to illustarte thoughts, opinions, and ideas in the long way of the evaluation of this the text of the Albanian primer during the last 155 years.

« kthehu tek Botimet e Phoenix

© Phoenix - Qendra e Studimeve Shqiptare "Ernest Koliqi" Shkodėr & Bashkimi Katolik i Publicistėve Shqiptarė
http://www.phoenix-shkodra.de